Vykdomi projektai
The Future of European Social Citizenship (EUSOCIALCIT) (Horizontas 2020 projektas) (2020 – 2024)
Trumpai apie projektą
Projekto vadovas LSMC SI: vyriausioji m. d., dr. Jolanta Aidukaitė. Pagrindinė vykdančioji ir koordinuojanti institucija – Amsterdamo universitetas, Olandija. Projekto vykdymo trukmė: 2020-02-01 – 2024-01-31.
Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Sociologijos institutas (toliau – SI) nuo 2020 m. vasario 1 d. kaip partneris pradėjo vykdyti Horizontas 2020 projektą pavadinimu „The Future of European Social Citizenship“ (EUSOCIALCIT). Projektas pateiks moksliškai išanalizuotus bei pagrįstus politinius scenarijus Europos socialiniam pilietiškumui stiprinti. LSMC SI dalis projekte susijusi su būsto politikos bei būsto teisių užtikrinimu ir raiška Europoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiniam būstui, paramai visų formų benamystei sušvelninti ir kitai finansinei paramai (kreditai, subsidijos), skirtai „pirmųjų namų“ pirkėjams ir (arba) nuomininkams.
Baigti projektai (2017-2022 metais)
Vyresnio amžiaus žmonių gerovės konstravimas: įgalinimo politika, stebėsenos rodikliai ir vyresnio amžiaus žmonių balsas (09.3.3-LMT-K-712-01-0063) (2017 – 2022)
Trumpai apie projektą
Siekiant tobulinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę, projekto tikslas yra teoriškai ir empiriškai ištirti, kaip politikų, praktikų ir individų lygmeniu konstruojama vyresnio amžiaus žmonių gerovės politika šiuolaikinėje visuomenėje, įvertinti esamą vyresnio amžiaus žmonių gerovės būklę ir pasiūlyti inovatyvius gerovės stebėsenos rodiklius. Planuojama, jog tyrimas atskleis įvairių tipų gerovės valstybių (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Danija, Suomija) politikos veiksmingumą mažinant vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą bei didinant jų visavertį įsitraukimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Tyrimas pasiūlys esamos vyresnio amžiaus žmonių gerovės stebėsenos rodiklių sistemos plėtojimo gaires bei konkrečius įtrauktinus rodiklius. Projektas prisidės prie mokslininkų, politikos formuotojų ir įgyvendintojų bendradarbiavimo stiprinimo.
Jaunimo užimtumas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje visuomenės senėjimo kontekste (LMTLT S-GEV-20-8) (2020-2021). Projekto vykdytojai: dr. L.Okunevičiūtė Neverauskienė, dr. L. Žalimienė, dr. B.Gruževskis, dr. J. Junevičienė, dr. S. Krutulienė
Trumpai apie projektą
Projekto tikslas – įvertinti jaunimo užimtumo pagyvenusių žmonių globos sektoriuje situaciją bei perspektyvas Lietuvoje ir parengti rekomendacijas socialinių paslaugų plėtros bei jaunimo užimtumo šiame sektoriuje politikos tobulinimui. Atlikti keturi empiriniai tyrimai (dvi anketinės apklausos, interviu ir focus grupės), tokiu būdu gaunant tiek visumoje jaunimo, tiek užimtumo tarnybose registruoto nedirbančio jaunimo nuomonę analizuojamais klausimais rezultatus, tiek šių rezultatų kontekstą atskleidžiančius ar net paaiškinančius kokybinio tyrimo duomenis. Pagrindinė tyrimo išvada – darbas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje turi savo specifiką ir savo privalumus, dėl kurių tam tikrų savybių ir poreikų turintis jaunimas gali surasti čia jiems net labai patinkamą darbą. Jaunų žmonių pasirinkimas čia dirbti gali būti siejamas tiek su išoriniais veiksniais (ramesnė darbo aplinka), tiek su vidiniais, tokiais kaip savo identiteto atradimas ir profesinės savirealizacijos pilnatvė. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad netgi esant tam tikriems barjerams imtis šio darbo (dėl visuomenės nuostatų, kad tai nevyriškas darbas ar darbas ne jauniems žmonėms), jauni asmenys juos galiausiai įveikia, nes per praktiką patiria, kad ši veikla atitinkanti jų identitetą ir profesinę tapatybę.
Iššūkiai gerovės valstybių sistemoms Lietuvoje ir Švedijoje (Challenges to Welfare State Systems in Lithuania and Sweden) (2017 m. spalis – 2020 m. rugsėjis)
Trumpai apie projektą
Projekto tikslas ištirti iššūkius, problemas bei ateities perspektyvas pensijų ir paramos šeimai su mažamečiais vaikais sistemoms – svarbiausioms sudėtinėms gerovės valstybės dalims – šiuolaikinėse Lietuvos ir Švedijos visuomenėse. Ypatingas dėmesys skiriamas pastarųjų dešimties metų pokyčiams nuo 2007 m. iki dabar. Lietuvos ir Švedijos analizė leis atsakyti į gerovės valstybės tyrimams aktualių teorinių bei empirinių klausimų: ar reformuojant socialinę politiką turime skatinti privačią atsakomybę ar didinti valstybės įsipareigojimus? Ar turėtume reformuoti pensijų sistemas taip, kad didėtų privačių pensijų draudimo fondų įtaka? Kaip turėtų būti derinamos einamųjų mokėjimų ir kaupiamoji pensijų sistemos? Kokios šeimos politikos priemonės geriausiai sprendžia vaikų skurdo problemas bei užtikrina lyčių lygybę? Projektas derins kokybinius ir kokybinius metodus. Pirminiai duomenys bus renkami pusiau struktūruotų ekspertų interviu pagalba ir reprezentatyvios nacionalinės apklausos pagalba Lietuvoje ir Švedijoje.
Pagyvenusių žmonių globos sektoriaus transformacijos: paslaugų, darbo jėgos poreikis ir užimtumo kokybė. (2015 – 2017) . Projekto vykdytojai: L. Žalimienė, Blažienė I., Junevičienė J., Miežienė R. Vilniaus universitetas/ Lietuvos socialinių tyrimų centras.
Įgyvendinant projektą buvo siekiama įvertinti vyresnio amžiaus asmenų globos sektoriaus plėtros galimybes, siekiant pažvelgti į šį klausimą per dvigubą – paslaugų vartotojo ir paslaugų tiekėjo perspektyvą. Projekto metu atlikti empiriniai tyrimai ir gauti pagyvenusių Lietuvos gyventojų anketinės apklausos rezultatai, lankomosios priežiūros darbuotojų pateikti vertinimai bei neformalių globėjų nuomonė. Remiantis empirinių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad šalyje ypač svarbi pagalbos namuose paslaugų plėtra, apimanti tiek formalias globos namuose paslaugas, teikiamas valstybės bei savivaldybių institucijų, privačių ir NVO ūkio subjektų, tiek neformalių globėjų. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad artimiausiu 10-20 metų laikotarpiu absoliuti dauguma būsimųjų pagyvenusių asmenų (dabartinių 50- 65 mečių) savo socialinės globos poreikių tenkinimą pirmiausia mato kaip artimųjų ir šeimos narių pagalbą (neformali globa). Vertinant šią situaciją iš darbo rinkos ir užimtumo perspektyvos, tai reiškia poreikį plėtoti mažiau apsaugotas ir kokybiškas darbo vietas bei ieškant lankstesnių užimtumo formų. Tuo tarpu dabartinė Lietuvos pagyvenusių žmonių globos sektoriaus infrastruktūros įvairovė bei plėtros dinamika iš esmės atspindi siekį plėsti formalų globos sektorių, o parama neformaliai globai neįgauna didesnių mąstų ir įvairesnių formų, ypač lyginant su daugeliu kitų ES šalių.